Tokia mūsų šio jau beveik žieminio numerio žinutė sau ir skaitytojams. Su romių spalvų viršeliu ir nuoširdžiu kvietimu atrasti tylą nepailstančiose triukšmauti dienose, kurios perpildytos garsiais sprendimais, pasisakymais, emocijomis, vertinimais. Kai aplinka  perkrauta garsais ir vaizdais, dienos tampa sunkios, o mėginimas kirsti naujojoje realybėje vis tolstančią nuo mūsų finišo liniją dovanoja tik greičio iliuziją. Bet galime rinktis būti kitaip. Galime išgirsti tylą ir nelenkti laiko. Nors trumpam išjungę supantį triukšmą laimėsime geresnį pasaulį sau ir kitiems. Privilegijuoti turintieji laiko ir nebijantys tuštumos kuklumo. Jie žino – tyla gali būti net labai prašmatni! Kaip sakė Buda savo mokiniams: visada teikite pirmenybę ne miniai, o vienatvei. Ne blaškymuisi, o ramybei. Ne triukšmui, o tylai. Tada patirsite beribiškumą, kurio šiandienos amžinos sėkmės ir greičio rėmuose įkalintiems taip reikia kiekvienam. To iš viso širdies ir linkime!