Ar žinojote, kad PSO duomenimis, taikūs, humoro nestokojantys bei pozityviai nusiteikę žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Pozityvaus mąstymo tyrinėtojai W. C. Comptonas ir E. Hoffmanas savo knygoje „Laimės ir klestėjimo mokslas“ paskelbė tokią išvadą: minčių higiena ir ne tik savo, bet ir kitų laime besirūpinantys žmonės gyvena mažiausiai 10 metų ilgiau nei tie, kurie jaučiasi nelaimingi ir yra viskuo nepatenkinti.
„Nori pažinti žmogų, užkliudyk jį. Žmogus – tai indas. Ko pripildytas, tas ir išsilieja“, – tikina indų išminčiai. Iš tikrųjų mes esame tarsi indai, sklidini įvairiausių minčių. Ir jų vibracijomis veikiame ne tik savo asmenines būsenas, bet ir viską aplinkui. „Jei žmonių vidus taptų tyras, savaime neliktų emocinių problemų, žudynių, karų. Nebeliktų visų dalykų, keliančių pavojų pasauliui, šalims, šeimai, sau. Visko, kas sukelia tiek daug skausmo ir kančių. Tada įsivyrautų neįtikėtina taika ir laimė ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyse, šeimose, širdyse“, – išminčiams pritarė garsusis dvasinis lyderis Mahatma Gandhi. Jo teigimu, norint sukurti gerovę pasaulyje, pirmiausia ją derėtų sukurti savo viduje. Visa ko pradžia – mintys. Jei jos šviesios, nukreiptos į visų žmonių gerovę ir klestėjimą, tampame tarsi fakelai, apšviečiantys viską aplinkui. Tokiomis mintimis, ypač jei jos mūsų galvoje vyrauja ne epizodiškai, o nuolat, kuriame tobulesnį, švaresnį pasaulį. Na, o jei mūsų mintys negatyvios, nukreiptos destruktyvia linkme, galime save laikyti pačiais tikriausiais teršėjais, nesantaikos, pykčio, nerimo nešėjais. Nors visos šios taršos plika akimi, regis, ir nematyti, ji veikia labiau, negu galime įsivaizduoti.
Kontroliuoti mintis būtina
„Negalvokite, kad mintys – nereikšmingas dalykas. Galvojimas labai daug energijos reikalaujantis procesas, ypač jei yra nukreiptas į kitą žmogų ir turi neigiamą atspalvį. Tarkim, kai su kuo nors susipykstame, nuolat galvojame apie nemalonų asmenį, mintyse su juo kalbamės, baramės, smerkiame ir taip iššvaistome didžiulį kiekį energijos. Tada mūsų biolaukas tampa skylėtas, dėl to išsenkame, pavargstame, tampame nelaimingi, neramūs, galiausiai pradedame sirgti ir užtrenkiame sėkmei duris. Todėl labai svarbu išmokti valdyti neigiamas mintis. Antraip galvoje užsiveis piktžolynas, lydės negatyvūs žmonės, aplenks meilė ir ramybė. Tokia būsena nuodysitės patys ir nuodysite viską aplinkui“, – knygoje „Skauda galvą? Kaktą braukite per lango stiklą“ teigia liaudies medicinos žinovė, vyriausioji šalies ragana Vilija Lobačiuvienė. Jai antrina ir mokslininkai. Šioje srityje yra atlikta įvairiausių tyrimų. Pasak jų, minčių ir garsinės jų išraiškos – žodžių – energija gali paveikti netgi mūsų pačių bei aplinkinių žmonių (taip pat ir gyvūnų bei augalų) DNR. Vieną tokių mokslinių tyrimų inicijavo garsus rusų mokslininkas Piotras Gariajevas. Drauge su kolegomis iš kitų šalių jis pastebėjo, jog DNR aktyviai reaguoja į mūsų minčių bei žodžių turinį. Būtent tuo, ką galvojame ir kalbame, galime suardyti savo ir kitų žmonių, kuriems tos mintis ar žodžiai adresuoti, DNR grandžių harmoniją arba ją atkurti. Nors visas šis procesas tyrėjams dar nėra iki galo aiškus, tačiau dėl vienos išvados jie neabejoja: labai svarbu sekti savo minčių turinį ir dar atsargiau bei atsakingiau reikšti jį garsu.
Pavojingas „užkratas“
Ar vieno žmogaus mintys gali daryti akivaizdžią įtaką pasauliui? Taip teigdami, aišku, hiperbolizuotume. Ypač jei žmogų laikytume atskiru individu. Tačiau naujausios mokslinės įžvalgos patvirtina, kad nė vienas iš mūsų nesame atskiras. Subtiliuose lygmenyse visi susiliejame į tam tikrą vienovę, kur glaudžiai sąveikaujame savo emocinėmis būsenomis, taip pat ir mintimis. Ne veltui sakoma, kad mintys ir idėjos yra užkrečiamos. Gaila, bet dažniau „užsikrečiame“ ir kitus „užkrečiame“ neigiamomis mintimis.
Mokslininkų paskaičiuota, kad žmogui per parą vidutiniškai kyla apie 60 tūkstančių minčių, iš kurių du trečdaliai, deja, turi negatyvų atspalvį. Beje, JAV, Viskonsino universitete, atlikti tyrimai atskleidė įdomų dalyką: absoliuti dauguma šių neigiamų minčių yra susijusios su dalykais, kurie niekada neatsitiks, kitaip tariant, tai tėra mūsų mąstymo kuriami butaforiniai „baubai“. Tik nedidelė dalis – maždaug apie 8 procentai – tokių minčių yra susijusios su tikrai pagrįstais rūpesčiais. Taigi didžiąją laiko dalį mes „malame“ beprasmes mintis kaip malūnas – tuščias girnas. Jei tai tebūtų pavienis reikalas, pasauliui gal ir neturėtų lemiamos reikšmės. Tačiau, kaip jau minėjome, mūsų minčių vibracijos sąveikauja su kitų žmonių mintimis ir yra linkusios tomis vibracijomis „užsikrėsti“. Beje, neigiamos mintys „užkrečia“ kur kas greičiau nei teigiamos. Ir kuo daugiau žmonių pasigauna tas minčių vibracijas ir ima jas transliuoti, tuo stipresnį poveikį jos daro pasauliui. Iš šių minčių vėliau gimsta emocijos, žodžiai, veiksmai... Ir jei atrodo, kad gyvename planetoje, kurioje labai daug taršos, skausmo, baimės, nesantaikos, karų, pirmiausia, ką
galime padaryti, kad situacija pasikeistų į gera, išmokti kontroliuoti savo mintis. Tiesa, dabar kaip niekada anksčiau populiarios sąmokslo teorijos. Pavyzdžiui, teigiančios, jog negatyvios, destruktyvios mintys kyla ne iš mūsų pačių, neva per masinę žiniasklaidą ir kitus viešus kanalus jas mums transliuoja pasaulio galingieji, kurie nėra suinteresuoti, kad žmonija taptų laisva, laiminga ir harmoninga, nes nuolatinės baimės, pykčio, turto troškimo ir kitokių žemų aistrų prisodrintos žmonių mintys – geriausi valdymo įrankiai. Jei tai būtų ne sąmokslo teorija, o tiesa, žinia ne kokia, tiesa? Tačiau geroji pusė ta, kad kiekvienas esame laisvas pasirinkti, ką ir kaip mąstyti ir transliuoti į aplinką. Niekas negali mums sutrukdyti rinktis meilę, džiaugsmą, kaip kad renkamės pyktį, liūdesį, baimę. O renkamės mes visada – kiekvieną akimirką!
Išbandykite šias praktikas
Motyvacijos guru bei pozityvaus mąstymo technikos kūrėja Louise Hay teigė: „Daugelis žmonių yra įpratę mąstyti nesąmoningai, visiškai nekontroliuodami šio proceso. Tad dažnai net nepastebi, kaip ima save kankinti ir gąsdinti blogomis, bet visiškai nepagrįstomis mintimis, kurios atima daug energijos ir kartina gyvenimą. Kad situacija pasikeistų, reikia visai nedaug: tik išmokti stebėti mintijimo procesą ir pradėti gaudyti neigiamas mintis, vos tik jos kyla. Kai tik pajusite, kad į galvą įsismelkė bloga mintis, tuoj pat ją demaskuokite ir raskite pozityvų atitikmenį. Tokiais atvejais puikiai gelbsti afirmacijos. Tarkim, pagaunate save galvojantį, jog gyvenimas yra žiaurus ir apgailėtinas. Tuoj pat vykite šalin šią mintį ir vietoj jo kartokite pozityvų teiginį: „Gyvenimas yra nuostabus! Esu dėkingas ir laimingas, kad gyvenu šiame pasaulyje.“ Iš pradžių ši nauja mintis galbūt atrodys neįtaigi, bet kuo ilgiau ją kartosite, tuo šviesiau taps jūsų viduje.“
Sėkmės mokytojas Robinas Sharma pataria: „Kad mintys taptų aiškios, išmokite nuraminti savo amžiais nerimstantį protą. Tai galima padaryti medituojant, pasitelkus tam tikras dvasines praktikas. Na, o „greitąja pagalba“ gali tapti visai paprasti, bet veiksmingi pratimai. Kad ir toks: eidami skaičiuokite žingsnius. Žengdami 6 žingsnius įkvėpkite, žengdami kitus 6 žingsnius sulaikykite kvėpavimą ir galiausiai žengdami dar 6 žingsnius iškvėpkite. Po šio pratimo pajusite vidinę ramybę ir pusiausvyrą.
