Holistinis gydymas grindžiamas principu: sveikas organizmas neserga, o liga – signalas, kad sutriko vidinės savireguliacijos sistemos. Jis skatina žvelgti į pacientą kaip į visumą, rasti ir pašalinti negalavimą sukėlusią priežastį, o ne tik gydyti ligos simptomus. Holistinės terapijos specialistas atsižvelgia į visus veiksnius, kurie galėjo sukelti ligą: gyvūno aplinką ir streso lygį, šėrimą ir priežiūrą, genetiką, net augintinio santykius su žmogumi ir gentainiais, ligos istoriją, reakcijas į kitas tradicines ir netradicines terapijas. Juk tuos pačius požymius gali sukelti daug įvairių veiksnių, o vienas sukėlėjas pažeidžia daug skirtingų organizmo sistemų. Žinoma, holistinė terapija gali būti netinkama pirminiam gydymui, pavyzdžiui, jei jūsų augintiniui reikalinga chirurginė operacija. Bet skausmui malšinti ir šalutiniam poveikiui sumažinti pravartu pasitelkti ir holistinę terapiją, kaip švelnesnę alternatyvą tradiciniam veterinariniam gydymui, kuri patraukli dar ir tuo, kad kai kurias procedūras šeimininkas gali pats atlikti namuose. Tokiu būdu išvengiama klinikų baimės (katėms išvykos iš namų gali kelti labai didelį stresą), stiprėja augintinio ir žmogaus ryšys. Jau vien tai, kad patys liesdami gyvūnėlį jį jau gydome atida ir dėmesiu, padeda sveikti. O kur dar namų sienos, kurios irgi, sakoma, gydo, kai gyvūnas nepaliekamas gydymo įstaigos stacionare. Nors užklupus staigiai ligai vis dar neišvengiamai pasikliaujama tradicine veterinarine medicina, galima puikiai derinti abi terapijas, ypač lėtinių ligų atvejais, atliekant reabilitaciją, susidūrus su streso padariniais ar senatvinėmis problemomis.
Kuo išskirtinė ši terapija
Holistinės veterinarijos naudojami metodai yra švelnesni, minimaliai invaziniai, užtikrinantys gyvūnų gerovę, sukeliantys mažiau streso. Jie ugdo ypatingą santykį, nes veikia tas pats asmuo – šeimininkas. Trumpai tariant, užmezgamas stiprus abipusis ryšys, kai žmogus gydo gyvūną, o šis jį. Ne veltui Vakarų šalyse populiaru įtraukti gyvūnus į bendras praktikas, pavyzdžiui, organizuojami jogos užsiėmimai su šunimis, katėmis ir net ožkomis. O gaunama nauda yra abipusė. Įvairios holistinės terapijos harmonizuoja gyvūno fizinę, psichinę būseną, todėl užtikrina jo gerovę, sveikatą ir ilgaamžiškumą. O jų, holistinių terapijų, yra įvairiausių: aromaterapija, homeopatija, litoterapija, akupunktūra, hidroterapija.
Gydymas prisilietimu
Akupunktūra gali palengvinti daugelį negalavimų, susijusių su nervų, raumenų ir kraujotakos funkciniais pokyčiais. Tam tikrų taškų stimuliacija atpalaiduoja įsitempusius raumenis, pagerina jų aprūpinimą krauju, todėl gerėja audinių medžiagų apykaita. Chiropraktika padeda sumažinti elastingų jungčių (raumenų, sausgyslių) įtampą tiek galūnėse, tiek stuburo srityje. Šias dvi holistines procedūras gali atlikti išmanantys specialistai, o štai masažuoti savo augintinį – darbas, nesudėtingas ir pačiam šeimininkui. Liečiant minkštuosius audinius gyvūnėlis atsipalaiduoja fiziškai ir emociškai. Dėl išsiskyrusių endorfinų mažėja skausmas, gerėja kraujotaka ir limfos tėkmė. Masažuoti galima rankomis (pirštais, delnais), kamuoliukais, voleliais. Tokia reabilitacija naudinga ne tik po intensyvaus fizinio, bet ir emocinio krūvio (pavargusiems, neramiems, baikštiems gyvūnams). Vienas iš akupresūros būdų – glostymas. Nuoširdus bendravimas su gyvūnu, švelnūs prisilietimai didina keturkojo pasitikėjimą ir atsidavimą. Masažai tinka kaip socializacijos priemonė, užmezgant draugišką santykį su nauju augintiniu, ypač turėjusiu neigiamos patirties prieglaudoje ar gatvėje.
Hidroterapija
Gydymas vandeniu padeda atsigauti po traumų, operacijų, didelio fizinio krūvio. Vanduo tiesiogiai veikia odos receptorius ir atpalaiduoja nervų sistemą, stiprina imunitetą. Pavyzdžiui, sumažėjus gyvūno svoriui, sąnariams tenka mažesnė apkrova, plaukiant mankštinami raumenys ir sausgyslės, gerėja širdies ir plaučių darbas. Tai ypač aktualu stambių veislių šunims ir antsvorio turintiems keturkojams. Žinoma, šunis galima maudyti tik leistinose vietose, ne viešuosiuose paplūdimiuose.
Homeopatija
Šį metodą taikantys veterinarijos gydytojai siekia rasti tinkamus stimulus, kurie skatintų kūną išgydyti save. Tokioje terapijoje tinkamomis dozėmis naudojami tik natūralūs augaliniai vaistai, kurie nesukelia šalutinio poveikio. Dažnai jie derinami su specialia dieta ir mankšta, kad kūnas sveiktų visapusiškai. Šios rūšies terapija yra populiarus pasirinkimas naminių gyvūnėlių savininkams, turintiems gyvūnų, kurie serga lėtinėmis ar pasikartojančiomis sąlygomis.
Fitoterapija
Viena iš liaudies medicinos šakų, kai ligoms gydyti ir profilaktikai naudojamos konkrečioje vietovėje paplitusios vaistažolės. Ramunėlės nuo kvėpavimo sistemos ligų, šalavijai nuo viduriavimo, raudonėliai nuo kosulio – tai tik keli pavyzdžiai, kokie augalai naudingi, sergant tam tikromis ligomis. Fitoterapija veikia natūralius medžiagų apykaitos reguliatorius, neuromediatorius ir taip mobilizuoja organizmo sistemas (imuninę, endokrininę, virškinimo, nervų ir kt.), o gydymo efektą lemia biologiškai aktyvių medžiagų visuma. Įvairios augalų dalys (žiedai, vaisiai, lapai, šaknys) naudojamos užpilams, nuovirams, tepalams, inhaliacijoms ruošti. Tiriant laukinę fauną, pastebėta, kad sergantys gyvūnai pasirinktinai ėda tuos augalus ar žoles, kurie mažina juos kamuojančias problemas, pavyzdžiui, naikina endoparazitus, virškinimo sutrikimus.
Aromaterpija
Įkvepiami arba per odą vartojami eteriniai žolelių aliejai gerina gyvūno psichologinę savijautą esant dideliam stresui. Pavyzdžiui, jei namuose atsirado kitas augintinis, pasikeitė šeimininkas ar režimas (keturkojis ilgai paliekamas vienas), gali kilti psichosomatinio pobūdžio ligos. Eteriniai aliejai tinka ir nuo pykinimo, esant dirginančioms odos ar plaukų ligoms, mažina lėtinį skausmą ar šalutinį poveikį, susijusį su sunkiais gydymo būdais, tokiais kaip chemoterapija ar steroidai. Saugiai vartojama aromaterpija paveiki gyvūnui sergant artritu, esant organizmo užterštumui, depresinėms nuotaikoms. Pavyzdžiui, E. Bacho žiedų terapija padeda atsikratyti neigiamų išgyvenimų, bloginančių gyvūno gyvenimo kokybę ir savijautą. Ją tinka taikyti labai jautrios nervų sistemos augintiniams, pavyzdžiui, kelionių, vizitų į veterinarijos gydyklą, parodų metu. Žiedų esencijos padeda pajusti geras emocijas, kurių tuo metu trūksta. Bailiam gyvūnui suteikia drąsos, nervingam cholerikui sugrąžina ramybę, intravertą paskatina bendrauti. Konkretus augalas lemia tam tikrus jausmus. Pavyzdžiui, esant nerviniam išsekimui, naudojama laukinė slyva, stokojant susikaupimo per dresavimo pamokas – raganė, liūdint be priežasties – garstyčia. Pavydas, atsiradęs šeimoje gimus kūdikiui ar įsigijus antrą augintinį, įveikiamas pasitelkiant bugienį. Agresyvumą mažina cikorija, širdgėlą dėl šeimininko netekties – gluosnis.
E. Bacho terapijos pagrindą sudaro konkrečių augalų esencijos. Į vieną mišinį, kuris ruošiamas individualiai, nelygu problema, galima įkomponuoti iki septynių skirtingų ekstraktų. Paruoštas vandens tirpalas suvartojamas per 2–3 savaites, kartais vos per kelias valandas. Jo neįmanoma perdozuoti, neišsivysto pripratimas. Mišinį tinka pilti į augintinio dubenėlį kartu su geriamuoju vandeniu, purkšti ant kailio ar guolio, žaislų.
Garsų galia
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vieno instrumento, lėtesnio tempo ir nesudėtingos aranžuotės klasikinė muzika teigiamai veikia gyvūnų savijautą ir harmonizuoja organizmo sistemas. Augintiniai atsipalaiduoja ir tai parodo jų kūno padėtis, ilgainiui sumažėja ydingo elgesio, kurį lemia stresas arba vienatvė, atvejų. Pavyzdžiui, baldų, tapetų gadinimas, tuštinimasis ne vietoje, obsesinis kompulsinis kailio švarinimas. Pastebėta teigiama muzikos nauda gyvūnų prieglaudų gyventojams. Ramina net monotoniškas kalbėjimas, pavyzdžiui, knygų skaitymas balsu.
Garsų terapijai tinka naudoti ne tik muzikos įrašus. Šeimininkas gali paveikti gyvūną meditacijų metu, naudodamas vario ir kitų metalų dubenis, varpelius, krištolinius indus, gongus. Sudavus lengvą smūgį į indą, atsiranda ne tik girdimas garsas, bet vibracija, kurią junta visas kūnas. Ši terapija tinka net sutrikusios klausos gyvūnams. Taip pat plačiai naudojamas kamertonas. Sužadinus garsą, instrumento rankenėlę galima prispausti prie gyvūno kūno, ten, kur pažeistas organas ar audinys, priglausti prie skaudančio sąnario. Tinka naudoti du vienodo dažnio kamertonus ir liesti juos prie kūno paviršiaus simetriškai. Instrumentą galima laikyti ties atitinkamos čakros vieta. Gyvūnų peties srityje esanti čakra yra atsakinga už ryšį su žmogumi, todėl norint sustiprinti tarpusavio draugystę, rekomenduojama skleisti garsus būtent ties ta vieta.
Litoterapija
Įvairių mineralų kristalizacijos metu sukaupta energija, kuri skleidžiasi kaip elektromagnetinis spinduliavimas, gali paveikti gyvą kūną iki ląstelių lygio. Pažeisto, sergančio organizmo vibracija pakinta, todėl akmuo, kurio bangos atitinka sveiko organo spindulių ilgį, padeda atkurti harmoniją. Sveikatinantis poveikis priklauso nuo kristalų susidarymo sąlygų, vidinės struktūros, sudedamųjų medžiagų ir spalvos. Pavyzdžiui, malachitas turi geležies, todėl gerina kepenų, kasos, kaulų čiulpų veiklą, skatina hemoglobino gamybą ir stiprina imunitetą. Kvarco kristalai sudaryti iš silicio, kuris yra svarbus kailio, nagų ir odos būklei. Granatų ir nefritų sudėtyje yra kalcio, todėl jie gerina medžiagų apykaitą, energijos gamybą ląstelėse, skatina kaulų augimą, stiprina dantis. Daugelis kitų mineralų veikia kvėpavimo, kraujotakos ir virškinimo sistemas, skatina žaizdų gijimą, slopina uždegimą, padeda įveikti nerimą, baimę ar agresiją, atkuria hormonų pusiausvyrą ir šalina elgesio problemas.
Kristalai išdėliojami šalia augintinio guolio ar kitose jo mėgstamose gulėjimo vietose. Tinkamai apdirbtus juos tinka dėti į geriamojo vandens dubenėlį (geriau keraminį ar porcelianinį). Lygiais ar briaunotais kristalais masažuojamas gyvūno kūnas, vėliau jie paliekami kuriam laikui ant kailio ties problemine vieta. Akmuo gali būti tvirtinamas kaip karulis ant augintinio antkaklio, petnešų, apynasrio arba dėvimas lyg vėrinys. Vienas populiariausių litoterapijos pavyzdžių – gintariniai antkakliai šunims ir katėms. Gintaras, nuolat trindamasis į augintinio kailį, įelektrina plaukus bei skleidžia specifinį dervos kvapą, kuris atbaido ektoparazitus (blusas, erkes).
Aplinka irgi svarbu
Retas suvokia, kad gyvūnų negalavimai labai priklauso nuo jiems sukurtos aplinkos, žmonių atsakingumo, pareigingumo ir pačių žalingų įpročių. Skaičiuojama, kad tipinės amerikietiškos šeimos namuose yra daugiau nei 64 kancerogenai. Dauguma jų kaupiasi garaže, skalbykloje ar po virtuvės kriaukle, o vėliau iš šių patalpų patenka ant pievelės, kilimo, baldų ar net tiesiai ant paties augintinio. Pavyzdžiui, gyvūnams naudojami antiblusiniai preparatai daugumos organizacijų vertinami kaip vieni stipriausių kancerogenų ir neleidžiami vartoti žmonėms. Daugybė populiarių namų švarinimo priemonių, tokių kaip valikliai, skalbikliai, plovikliai, taip pat turi žinomų kancerogenų ir kitų toksinų. Į blogiukų sąrašą galite įtraukti junginius, kuriais padengiami kačių ir šunų nameliai siekiant paversti juos nedegiais. Pasyvus rūkymas, plaukų lako debesys, kvapiosios žvakės, gausiai naudojama parfumerija taip pat prisideda prie minėtų gyvūnų ligų, nes jūs duris uždarote ir išeinate, o gyvūnai lieka namuose – žalingi chemikalai juos supa kone visą parą. Negana to, gyvūnai žalingą chemijos poveikį pajaučia pirmieji, nes įprastai vaikštinėja vos keliolika centimetrų nuo toksinais padengtų paviršių ir surenka juos į organizmą prausdami kailiukus.
Gero šeimininko atmintinė
Jokios chemijos namuose. Nenatūraliose priemonėse, kurias naudojame kūnui ir namams švarinti, esančios medžiagos su apgaulingais egzotikos ar netikros švaros kvapais patenka ant mūsų ar gyvūnų odos, į kraujotaką ir pasklinda po visą organizmą. Draugiškesnis sprendimas būtų ekologiškos skalbimo, namų valymo ir kūno priežiūros priemonės, turinčios sertifikatus. Užrašas „eko“ ant pakuotės dažnai yra tik patrauklus žodis, nereiškiantis patikimumo. Patikimiausios priemonės turi šiuos ženklus: „ES gėlė“, „Šiaurės šalių gulbė“, vokiečių „Mėlynasis angelas“, BDIH, prancūzų ECOCERT, amerikiečių „USDA organic“ ir kt.
Detoksikacija. Daugumą lėtinių ligų sukelia pertekliniai šalutiniai produktai, kurie nepasišalina iš organizmo šlapinantis ar tuštinantis. Pirmiausia prasideda uždegimai, alergijos, o jei kenksmingosios medžiagos nesišalina ir toliau, gresia artritas, širdies ar inkstų ligos. Pasitarkite su savo veterinaru – galbūt jūsų augintiniui profilaktiškai praverstų detoksikacijai skirtos žolelės, švarinančios kraują, gerinančios kepenų veiklą, stiprinančios virškinimą. Dažniausiai tai būna kiaulpienių, varnalėšų šaknys. Jos turi inulino – natūralaus prebiotiko, kuris skrandyje nesuardomas virškinimo fermentų ir gerina žarnyno mikroflorą. Tiks ir ciberžolės – žiupsnelį galima kasdien užberti ant augintinio maisto, norint pagerinti kepenų veiklą.
Tinkamas maistas. Įsitikinkite, kad jūsų augintinio maiste yra visų reikiamų maisto grupių – mėsos ar žuvies, daržovių. Stenkitės vengti pašaro, kuriame yra didelė grūdų koncentracija, skonio stipriklių, dažiklių ir kvapiklių. Visa tai sukelia nutukimą ir lėtines augintinių ligas. Kruopščiai skaičiuokite kalorijas. Su nutukimu susijusios ligos – šio laikotarpio rykštė ne tik žmonėms. Seniau laukinės katės peliaudavo ir būdavo pripratusios judėti, o dabar naminės tik guli ir mėgaujasi nedozuojamu maistu.
Antioksidantai. Laisvieji radikalai gali tapti vėžio, širdies ligų, imuninės sistemos sutrikimų ar smegenų problemų priežastimi. Ypač jie atakuoja, kai augintinis patiria stresą: psichologinį, vietos keitimo, aplinkos taršos. Kokia išeitis? Maistą papildykite antioksidantų gausiais produktais – mėlynėmis, avietėmis ar gervuogėmis. Taip, jūsų šuniukui turėtų patikti mėlynės! Tinka ir imuninės sistemos veiklą stiprinantys spirulinos dumbliai, kuriuose gausybė mikroelementų, B grupės vitaminų, chlorofilo. Pusė šaukštelio dumblių miltelių kiekvienam puskilogramiui vakarinio ėdalo užtikrins antioksidantų gausų racioną.
