Daugelis žmonių, išmanančių Rytų filosofiją, žino: visi negalavimai prasideda galvoje. Ypač, kai kalbame apie LOR ligas, kurių organai yra būtent galvoje ir kurios yra pagrindiniai infekcijos į organizmą vartai. Kokią įtaką šios ligos turi mūsų būčiai, kaip šiuolaikiškai jas gydyti, patirtimi dalijasi holistinio požiūrio gydytojas.
Gydytojas D. Mickonas pataria
Tiesą, kad LOR ligos slypi galvoje, pirmieji suprato amerikiečiai, iš karto po Antrojo pasaulinio karo ausų, nosies ir gerklės zoną pavadinę LOR. 1954 m. Niujorko klinikoje buvo atidarytas pirmasis tokių ligų gydymo skyrius, pavadintas otolaringologiniu (galvos ir kaklo chirurgija). Kodėl? Pirmiausia, LOR organai turi glaudų ryšį ne tik vienas su kitu, bet ir su kitais galvos bei kaklo srities organais (skydliauke, prieskydine, seilių liaukomis, raumenimis, oda, sinusais) ir atskirai juos gydyti efektingai neišeina. Atsiradus uždegimui viename LOR organe, neretai jis išplinta kitame, tada dar toliau į galvą, krūtinę ir t. t. Todėl neteisinga LOR gydytoją siaurai traktuoti tik kaip nosies apžiūrinėtoją ir ausų kamščių plovėją su veidrodžiu ant kaktos. Otolaringologijos kompetencija – ne tik ausų, nosies ir gerklės aparatas, bet ir šios zonos onkologija, veido plastinė chirurgija, skydliaukės, seilių liaukų ir burnos ertmės ligų diagnostika, išskyrus smegenis ir regą.
Aukštyn kojomis apversta tiesa
Kad LOR organai turi glaudų ryšį su kitomis organizmo sistemomis, žinota ir anksčiau, iki minėtų 1954-ųjų. Seniausios tradicinės indų, kinų, Tibeto medicinos sistemos visada akcentuodavo, jog organus reikia tausoti ir gydyti išmintingai. Tačiau konvencinė, tiksliau pavadinčiau, formali medicina, gyvenanti iš ligonių kasų dotacijų, linkusi matyti tik negatyvų aspektą. Štai kodėl dažnai tonzilės ir adenoidai vadinami LOR ligų kaltininkais, t. y. niekam nereikalingais organais, ką aš vadinu evoliucijos atavizmu. Vis ilgėjantis tokių nereikalingų organų sąrašas leido suformuoti „žmogaus-konstruktoriaus“ koncepciją. Ir šis, vadinkime, „Lego“ ardymas, prasideda dar vaikystėje. Pirmieji sąraše būna adenoidai, paskui tonzilės, kiek vėliau dantys (protiniai), vis dažniau be bandymo gydyti šalinama tulžies pūslė, gimda, kiaušidės ir t. t. Taigi klausimas – kas lieka iš žmogaus?
Gal geriau išsaugoti?
Kad tonziles ir adenoidus principingai reikia saugoti, kalba visos tradicinės pasaulio medicinos sistemos. Kai kurios, adenoidus be operacijos vaikams gydančios klinikos, neretai neišduoda savo paslapčių. Kalbu iš patirties. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, kilus ypatingam susidomėjimui – ar galima adenoidus gydyti be operacijos, – teko nemažai pakeliauti, apsilankyti buvusioje Buriat-Mongolijoje, Tibeto medicinos konferencijoje, kur gavau eilinį patvirtinimą, kad tai įmanoma. Lietuvoje šia idėja degė Druskininkų kurortologijos ir reabilitacijos tėvo gyd. K. Dineikos komandos nariai, pozityviai žiūrėję į adenoidus ir tonziles ir tikėję, kad jas pašalinus nukenčia žmogaus apsauginės funkcijos. Pastebėta, kad vaikams po adenoidų pašalinimo nukenčia kūrybinė funkcija, gali dažnėti ausų uždegimai, didėti tonzilės. Beje, K. Dineika, be visų kitų nuopelnų, buvo neordinarinė asmenybė, kuris, nepaisydamas tuometinių ideologinių sunkumų, drįso aprašyti pirmą tikrą jogą iš Indijos.
Rytų medicina apie tonziles
Tonzilės Rytų medicinoje asocijuojasi su moterų kiaušidėmis, o tonzilitas – bene dažniausia nevaisingumo priežastis. Teko stebėti tokios „kastracijos“ pasekmes, kada po tonzilių pašalinimo operacijos jau gimdžiusios moterys nebegalėjo pastoti. Tačiau po normalaus tonzilito gydymo kurso atsirasdavo dingusios arba normalizuodavosi netvarkingos mėnesinės, sumažėdavo PMS, o negalinčios pastoti moterys, išėjusios iš klinikos, po 2 savaičių tapdavo vaisingos ir skambindavo pasidžiaugti teigiamu nėštumo testu.
Sąsajos su kitomis ligomis
Negydomas tonzilitas dėl tonzilėse galinčio būti streptokoko, stafilokoko arba kitų infekcijų gali sukelti daugiau negu 120 kitų ligų skirtinguose organuose. 2011 metais Švedijos mokslininkai publikavo European Heart Journal mokslinio tyrimo rezultatus, kuriame konstatuota, kad tonzilių pašalinimas vaikystėje ar paauglystėje padidina ir pajaunina miokardo infarkto riziką. Tonzilės turi refleksinius ryšius su širdim, sąnariais, skydliauke ir kitais organais. Rimčiausias kaltinimas tonzilių šalinimo operacijoms buvo mestas danų mokslininkų dar 1974 m. (PUBMed). Jie konstatavo didesnį sergamumą kraujo vėžiu (limfoma) pacientams, patyrusiems tonzilių šalinimo operaciją. 2011 m. žurnalas Cancer Care publikavo mokslinio tyrimo rezultatus, kurie teigė, kad pirmus ketverius metus po tonzilių pašalinimo vaikams yra didesnė rizika susirgti piktybine kraujo liga limfoma. Buvo prieita prie išvados, kad ne tiek operacija turi įtakos kraujo ligai atsirasti, bet ir negydytas tonzilitas. Kokia būtų išvada? Netikėti mitu, kad išpjovus tonziles garantuojamas pasveikimas, ir žinoti, kad ir iki operacijos tonzilitą būtina gydyti, antraip tonzilės pačios, kaip ir kiti organai, taps negydytos infekcijos aukomis. Infekcija lieka organizme po tonzilių ir adenoidų pašalinimo ir sėkmingai gyvuoja bei keliauja toliau, keldama problemas kituose organuose: bronchuose, sinusuose, sąnariuose, imuninėje ir virškinimo sistemose, ir t. t.
Pakalbėkime apie adenoidus
Vaikystėje jie – pirmoji organizmo gynybos sistema nuo infekcijos. Ją pralaužus arba pašalinus adenoidus, pagrindinis krūvis tenka antrai gynybos linijai – tonzilėms. Pralaužus ir šią, kenčia trečioji gynybos linija, kurią sudaro bronchų ir plaučių limfmazgiai, infekcija sukelia bronchitus, pneumonitus, astmą ir kt. Todėl, pašalinus tonziles, pacientai jau tampa kitos specializacijos gydytojų pacientais ir daugiau nesikreipia į LOR specialistus pagalbos – lyg ir nebėra dėl ko, o tai blogai, nes infekcija (pūlių, mikrobų, virusų mišiniai) ryjant papuola į virškinimo traktą sukeldami sutrikimus virškinimo trakte, kuriuos šiais laikais madinga apibendrintai vadinti žodžiu „refliuksas“ ir skirti logikai prieštaraujantį gydymą. Infekciniai kokteiliai sukelia gastritus, virškinimo traktų opaliges, kasos, tulžies pūslės, kepenų uždegimus, paūmėja jau esančios lėtinės ligos, pažeidžiamas virškinimo trakto epitelį, infekcija greičiau papuola į kraujotaką, o per kraują plinta ten, kur dar nebuvo. Štai ir darosi aišku, iš kur 120 ligų.
Kodėl infekcija nepasiduoda gydymui?
Dotacinės medicinos šalininkai mėgsta paimti pasėlį, rasti gerklėje apsigyvenusį mikrobą ir pribombinti jį antibiotikų. Tačiau tų mikrobų sveikas žmogus turi apie 30, o kamuojami dantų ėduonies – dar daugiau. O kur dar organizme tūnantys, jokiems antibiotikams nejautrūs virusai ir grybeliai, nuo antibiotikų augantys dar greičiau auga? Nuo neracionalios antibiotikų terapijos populiarusis streptokokas dar labiau didina atsparumą antibiotikams. Akivaizdu – gydyti LOR ligas antibiotikais neprotinga, nes atsiranda vis daugiau atsparių jiems formų mikrobų, kuriuos lemia globaliai per pastaruosius 20 metų pasikeitusi mūsų aplinka: tie patys antibiotikai ir konservantai maiste, žemės ūkio produkcijos problemos, neigiami aplinkos reiškiniai, nuoseklus „tikrų žinių praradimo procesas“, primityvizmas ir perfekcionizmas, ekonomikos faktoriai. Antibiotikai neefektyvūs ir dėl to, kad apie 80 proc. LOR susirgimų yra virusinės kilmės.
Dažniausia LOR liga – sloga
Ji prasideda nuo paprasčiausio peršalimo, kuris aktyvuoja LOR organuose jau esančius virusus arba sukuria sąlygas per slogą atsirasti naujiems. Jei sloga negydoma arba gydoma netinkamai, uždegimas jau apima ir sinusus, o šie – dar viena plati LOR patologijos problema, kurią veikia ir anatominės problemos, tokios kaip nosies pertvaros iškrypimas, sinusų angų, nosies vidinės ertmės problemos. Pastaruoju metu daugėja latentinių sinusitų. Šie sinusitai praeina visai be nusiskundimų arba su minimaliais ir pasireiškia neklasikiniais simptomais – veido, paakių patinimais, nestandartine odos reakcija į veido grožio procedūras, akių / regos simptomais, nežymiu nosies užgulimu, nedidele sloga arba nosies sausumu, neaiškiu sekretu gerklėje ir t. t. Be to, 80 proc. sinusitų yra virusinės kilmės, todėl gydymas antibiotikais būna neefektyvus, kaip neefektyvūs ir komercinės reklamos propaguojami preparatai, siūlomi kaip panacėja be jokio sisteminio požiūrio. Reikia nagrinėti sinusito atsiradimo priežastis, rasti jo sąsajas su kitomis ligomis. Sinusito gydymui gali trukdyti uždegiminiai procesai kituose organuose, pvz., tonzilėse, šlapimo sistemoje. Refliuksas irgi gali atsirasti dėl sinusito. Tokiu būdu formuojasi vadinamasis „patologinis ligos ratas“, kurį sustabdyti darosi vis sunkiau ir įprastinės medicinos metodais neįmanoma. Reikalingi nestandartiniai, nealgoritminiai sprendimai. Vienu iš pagrindinių gydymo metodų tampa bioterapija, kuri ilgalaikės gydymo perspektyvos atveju nesukelia rizikos organizmui.
Ar visada skauda, jeigu yra LOR organų uždegimas?
Deja, ne. Kaip minėjau, pasikeitus mūsų aplinkai, mitybai ir kt., pasikeitė ir daugelio LOR ligų eiga. Apie 80 proc. tonzilitų pastaruoju metu nepasireiškia jokiais ūmiam tonzilių uždegimui būdingais simptomais: temperatūra, aštriu gerklės skausmu. Dominuoja vangios, ilgalaikės, neišreikštos simptomatikos formos. Be to, jei ir būtų, skausmas – tik vienas iš ligos simptomų, po pirmo stipraus uždegimo (anginos), skausmo receptoriai tonzilėse žūsta ir sergant pakartotinai gali ir visai neskaudėti, ligą išduoda tik pūliuojančios tonzilės. Panaši situacija ir su sinusitais, kurių dauguma dabar dar maišoma su alergine sloga, atliekant nieko neišaiškinančius alerginius testus, kai tuo metu pūlingas uždegimas skinasi kelią tolyn, liga sudėtingėja, jūs užkimbate ant ligos priežasties nešalinančių reklamos brukamų čiulpinukų ir purškalų nuo skausmo ir ligą ignoruojate.
Ar yra LOR ligų gydymo naujovių?
Technogeninės epochos laikais atrandami nauji būdai gydyti LOR ligas. Terapiniams tikslams taikoma bioterapija, naujos kartos efektingi fito-farmakologijos preparatai, kurie daug efektyvesni ir naudingesni, negu antibiotikai, neturi grėsmingo pašalinio poveikio organams ir organizmo sistemoms. LOR chirurgijoje dabar prioritetas suteikiamas targetinei, organus tausojančiai chirurgijai. Bendra pasaulinė tendencija – vengti rizikos, atsisakant rizikingų operacijų, stengiamasi organus tausoti, šalinti juose tik probleminius židinius. Laiku diagnozavus LOR bėdas, tikrai galima apsieiti be operacijos arba taikyti minimaliai invazinę chirurgiją. Dauguma pasaulio gydytojų supranta, kad šalinti tonziles – ne išeitis, organas reikalingas, todėl gaminama aukštos technologijos įranga kokybiškam tonzilito gydymui. Ekskliuzyvi Surgitron (JAV) įranga yra ir BIOREVITAL klinikoje, kurioje organus tausojantį gydymą pacientams taikome jau daugiau nei 12 metų.
