Galvojimas apie tuos pačius dalykus nebūtinai reiškia psichikos sutrikimą ar besiartinančią depresiją. Dažnai tai tėra įprotis, vadinamas analizės paralyžiumi, kuris įkalina žmogų savo mintyse ir stabdo nuo realių sprendimų bei veiksmų. Sveikas mąstymas atveria protą, skatina augti, didina sąmoningumą, lemia permainas realiame gyvenime. Judame pirmyn, jei savo užgimusias svajones paverčiame tikrove. Užstrigęs mąstymas kaip vienoje vietoje besisukantis viesulas lemia bejėgiškumą ir neveiksnumą. Jaučiamės uždaryti savo pačių minčių kalėjime. Moksliniai tyrimai rodo, kad per didelis kapstymasis labiau paplitęs tarp jaunų žmonių (25–35 m. amžiaus), tačiau nesvetimas ir vyresniems (45–55 m. amžiaus). Moterims pasireiškia dažniau nei vyrams.
Tipiškas permąstytojo elgesys
· Galvoje nuolat sukasi komentaras, replika, kritika apie tai, ką pasakėte ar padarėte ne taip.
· Piktinatės savo sprendimais, nepasitikite savimi. „Žinote“, kad vėl klysite, todėl sulaikote save nuo tolesnių „klaidų“.
· Mintimis grįžtate į praeitį ir kuriate scenarijus, kaip ją pakeistumėte.
· Mąstyme dominuoja mintys „kas būtų, jeigu...“, „turėtų būti...“, „reikėjo, privalėjau...“.
· Jaudinatės dėl ateities, kuriate baime pagrįstas teorijas, kurioms nėra galo.
· Bandote pasiruošti visoms galimoms nesėkmėms, kurios laukia ateityje.
· Nuogąstaujate, kaip jus mato aplinkiniai. Įsivaizduojate, kad žinote jų mintis.
· Analizuojate, ką iš tikrųjų turėjo omenyje žmogus kalbėdamas apie jus.
· Obsesiškai skaitote pranešimus socialinėje erdvėje, norėdami suprasti „tikrąjį“ kontekstą.
· Kankinatės, jog kiti žmonės praleidžia laiką geriau ir jiems sekasi labiau.
· Pavydite žmonėms talento, gebėjimų, ryžto ir kitų savybių, kurių, manote, trūksta patiems.
· Gėdinate ir barate save už trūkumus. Arba jaučiatės aplinkybių auka.
· Minčių atrajojimas trukdo užmigti. Kankina nemiga. Prabudus smegenys įsijungia iš karto.
· Norėdami nusiraminti piknaudžiaujate alkoholiu. Turite polinkį kitoms priklausomybėms, pavyzdžiui, maistui, pirkimui, azartiniams lošimams ir pan.
· Negalite patenkinti savo poreikių, nes esate nuolat užimti – mintyse, bet ne realiame gyvenime.
· Atrodo, jog gyvenimas bėga pro šalį. Esate tik žiūrovas, o ne dalyvis.
Užstrigimo priežastys
Vieni žmonės linkę permąstyti įvykius, kiti leidžia tam tikriems dalykams vykti savaime. Minčių atrajojimo priežastys slypi tiek ankstyvojoje vaikystėje, tiek įgytoje patirtyje.
Ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie ugdo savo valią ir savarankiškumą, veikia tėvų ir kitų artimųjų elgesys. Pasitikėjimas savimi priklauso nuo to, kaip juos matė suaugusieji. Jei kaltino, smerkė, juokėsi, neleido bandyti naujų dalykų, slopino originalumą, varžė minties laisvę, užaugęs asmuo abejoja savimi. Trūksta vidinio pritarimo savo mintims. Jei vaikystėje kritikavo ir atmetė sprendimus, privertė jaustis netinkamam, nepakankamai geram, baudė už nesėkmes, gąsdino padariniais, užaugus trūksta ryžto, atsakomybės už savo veiksmus, ramybės neduoda bet kokie iššūkiai. Žmogus abejoja savo sugebėjimais veikti.
Daugeliui minčių permąstytojų vaikystėje tėvai netinkamai atspindėjo jų identitetą arba net elgėsi toksiškai. Galbūt norint išvengti pykčio teko spėlioti, ko nori ir kaip jaučiasi suaugusieji. Tai neleido koncentruotis į savo jausmus ir norus. Laikui bėgant nutrūko komunikacija su savo vidiniu „aš“. Tačiau išliko kritikos, dėmesio, viešumo baimė. Veikti trukdo stiprus gėdos ir kaltės jausmai. Visa tai sukuria saugų minčių kalėjimą. Gyvenimas išmokė daug galvoti apie tą patį dalyką, bet nieko nedaryti, likti nematomam ir patogiam aplinkiniams.
Psichologai sako, jog minčių atrajojimas gali pasireikšti bet kokiame gyvenimo etape, net jei vaikystėje nebuvo skaudžios patirties. Dažniausiai toks modelis išryškėja emociškai sudėtingose situacijose, kai sunku susitaikyti su realybe. Pavyzdžiui, vienai iš gedėjimo po netekties (partnerio, draugo, tėvų, augintinio) stadijų būdingas mąstymas „Ką galėjau padaryti kitaip, kad nenutiktų tai, kas nutiko“. Tačiau ji praeina susitaikius su faktu. Per giliai kapstytis mintyse skatina toksiškų žmonių manipuliacijos, kuriomis bandoma įteigti savo nuostatas, permesti nepatogius jausmus, kontroliuoti, priversti abejoti savimi.
Perteklinio mąstymo tipai
· „Viskas arba nieko“. Žmogus mato dvi kardinaliai priešingas išeitis, pavyzdžiui, visiškai sėkmingą ir visiškai nesėkmingą. Analizuoja įvykį tik pagal tokią gradaciją.
· „Katastrofa“. Žmogus mąsto, kad buvo / yra / bus blogiau nei iš tiesų. Juodas scenarijus, kuris gali neturėti nieko bendro su realybe, verčia nuolat įsitempti ir ruoštis nemalonumams.
· „Vienas atskaitos taškas“. Žmogus grindžia lūkesčius arba vertina įvykius vienu atsitiktiniu praeityje gautu rezultatu. Užuot pripažinus kelis galimus variantus, apibendrinama frazėmis „Visada“, „Niekada“.
Įveikos mechanizmas
Nustokite galvoti. Tai yra efektyviausias priešnuodis minčių atrajojimui. Nors trumpam išmeskite iš galvos dalykus, kurie vargina ilgą laiką. Labiausiai padeda intensyvi fizinė veikla, reikalaujanti didelių kūno pastangų. Tinka tiek sportas, tiek ūkio darbai. Dar vienas būdas nutraukti permąstymą – užsiimti protine veikla, kuri reikalauja didelės dėmesio koncentracijos. Tinka spręsti kryžiažodžius, mokytis užsienio kalbų ar groti muzikos instrumentu.
Atliepkite savo jausmus. Ieškokite sveikų būdų patirti malonumą, pasidžiaugti ir pasijausti laimingiems. Endorfinų sintezę skatina ne tik prieskoniais skanintas maistas ar joga. Tinka klausytis gongų muzikos, išbandyti aromaterapiją, patirti masažo ar karštos vonios pranašumus. Veikla turi atpalaiduoti fiziškai (sumažėja raumenų įtampa, širdies susitraukimų dažnis, lėtėja ir gilėja kvėpavimas) bei psichologiškai (iš galvos išgaruoja mintys). Suteikite smegenims pauzę.
Būkite atidūs. Dėmesio įsisąmoninimo metodai padeda transformuoti mintis. Būtent mintis, o ne faktus. Buvimas dabarties akimirkoje sulėtina mąstymą, leidžia protui suvokti savo kūno pojūčius ir aplinką. Meditacija išsklaido neramias mintis kaip vėjas debesis. Padeda gerai jaustis savyje, nepriklausomai nuo išorinio poveikio. Rekomenduojama bandyti įvairias praktikas ir atrasti sau tinkamus nusiraminimo būdus. Pagerėja, net jei žmogus stebi pro langą siūbuojančias medžių šakas.
Ribokite mąstymo laiką. Ugdykite disciplinuotumą ir galią kontroliuoti mintis. Užuot leidę nerimui, baimei, kritikai blaškytis galvoje, sąmoningai sustabdykite srautą ir perkelkite dėmesį kitur. Prireiks laiko, tačiau galima išmokti negalvoti. Pagavę save minčių cikle, užsistatykite laikmatį ir po 2–3 min. suskambėjus signalui, staiga pakeiskite kūno padėtį ar veiklos pobūdį, pavyzdžiui, greitai užbėkite laiptais, užkalbinkite žmogų, palįskite po šaltu dušu, pažaiskite su augintiniu. Jei įkyrios mintys sugrįžta, nebarkite savęs. Tiesiog pakartokite pratimą. Suteikite sau laiko panaikinti senas nervines jungtis ir suformuoti naujas.
Perfrazuokite žodžius. Mintys yra subjektyvios. Jų negalima prilyginti faktams. Sąmoningai pastebėkite neigiamą poziciją, abejokite ja ir keiskite sau naudinga. Mintis „Aš visada kalbu niekus. Žmonės galvoja, kad esu kvailys“ keiskite į „Ar tiesa, kad visada nusišneku? Nejaugi nesu nė karto pakalbėjęs protingai? Jeigu būčiau toks kvailas, kaip manau, argi būčiau pasiekęs tai, ką turiu? Ar žmonės man sakė, kad kalbu kvailai?“. O paskui priimkite save: „Man sunku rinkti žodžius, kai susijaudinu. Bet juk daugeliui būdinga viešo kalbėjimo baimė. Man reikėtų pasitobulinti ir pasiseks.“ Užrašykite mintis. Užuot laikę galvoje, išliekite turinį ant popieriaus lapo. Tai gali būti vienkartinė rašymo terapija, norint atsikratyti įkyrių minčių ir paleisti jausmus. Tuomet rašliavą geriau sudeginti. Norint gauti daugiau naudos, rekomenduojama rašyti dienoraštį. Jis neleis kartotis ir rašyti tą patį, padės pažvelgti į savo savijautą iš šono. Lengviau įsisąmoninti, jog esate užstrigę ir reikia kažką keisti. Ateis laikas, kai neramios mintys nustos lietis iš gausybės rago.
Pasitikėkite nuojauta. Per visus metus, kada galvojote apie kitus, koncentravote dėmesį į išorinius dalykus, kurie nuo jūsų nepriklauso, tikėtina, pamiršote save. Galbūt apleidote savo vidinį vaiką. Negalite sau atleisti. Nustojote tikėti savo prigimtine nuojauta. Net pradėjote bijoti savo natūralių norų ir poreikių. Leiskite prabilti savo vidiniam balsui. Prireiks kantrybės, laiko, įsiklausymo ir jautrumo, kol pradėsite kliautis savo intuityviais jausmais. Kuo dažniau seksite paskui save, tuo labiau pasitikėsite sprendimais. Kuo daugiau pozityvių dalykų matysite, tuo didesnį dėkingumą jausite.
Pasikalbėkite. Jei neramios mintys griauna kasdienį gyvenimą, verta pasidalinti jomis su žmogumi, kuris gali suteikti palaikymą ir tinkamai atspindėti emocijas. Abejojantiems reikia sulaukti pritarimo iš išorės, kad patikėtų savimi. Jeigu būsena kartojasi nuolat, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu. Jis kaip mentorius gali padėti įgyvendinti anksčiau aptartas metodikas. Terapijos metu galima išryškinti permąstymo priežastis ir ištrūkti iš užburto rato, o tai padės gyventi ne praeityje ar ateityje, o dabartyje.
Skaitykite žurnale:
