Šri Paramhansos Jogananda

Garsioji šviesuolio knyga „Jogo autobiografija“ pabudina iš iliuzinio miego, praverdama duris į dvasinį pasaulį ir tikrąją laimę. Tai daugiau nei knyga, veikiau kultūros fenomenas. Jos įkvėpti grupės „The Beatles“ nariai Joganandos ir jo linijos mokytojų atvaizdais kitados papuošė vieno savo albumo viršelį, o grupės narį George’ą Harrisoną knyga paveikė taip giliai, kad jis visam gyvenimui tapo ištikimu Joganandos sekėju. Muzikantas „Jogo autobiografiją“ dažnai dovanodavo draugams, pažįstamiems, kolegoms muzikantams. Įteikė netgi JAV prezidentui G. Fordui. Joganandos išmintis padarė didžiulę įtaką ne tik jam, bet ir ištisai pramogų pasaulio atstovų, menininkų, dvasinių mokytojų, visuomenės aktyvistų, mokslininkų kartai, tarp jų ir Indijos dvasiniam lyderiui Mahatmai Gandhi, rokenrolo karaliui Elviui Presley, legendiniam instrumentalistui Ravi Shankarui, rašytojui, Nobelio premijos laureatui Tomui Manui, technologijų genijui Steve’ui Jobsui. „Amerikietiškosios Vedos“ autorius Philipas Goldbergas pasakojo, kad rašydamas savo knygą, ėmė interviu iš daugiau kaip 300 žmonių, kurių teiravosi, kas paskatino susidomėti dvasiniais mokymais. Daugelis atsakė, kad buvo būtent „Jogo autobiografija“. „Skaičiau daugybę knygų apie jogą ir jogus, bet niekada nepatyriau tokio stipraus įspūdžio, kokį sukėlė „Jogo autobiografija“. Ji skleidžia ypatingą magiją“, – taip apie knygą atsiliepė Ravi Shankaras. O Steve’as Jobsas prisipažino, kad pirmąkart perskaitęs šią knygą aštuntajame dešimtmetyje, paskui ją perskaitydavo mažiausiai kartą per metus. „Jogo autobiografija“ buvo vienintelė knyga jo „iPad“ įrenginyje. Maža to, pagal S. Jobso testamentą, ši knyga buvo padovanota visiems, kurie atėjo į jo laidotuves.   

Ko mokė Jogananda

1.     „Kūdikis verkia žaislo tik tol, kol jį gauna. Tada meta jį šalin ir verkia ko nors kito. Ar ne toks yra žemiško žmogaus būdas nepaliaujamai siekti laimės? Vos tik jis gauna vieną daiktą, praranda susidomėjimą juo ir užsinori kito. Niekas šiame pasaulyje jo ilgą laiką netenkina. O, aklume! Džiaugsmas viduje – vienintelė vieta, kur jį tegalima rasti“ 

2.     „Nematykite blogio, nešnekėkite blogai, nesiklausykite apie blogį, negalvokite blogai, nejauskite blogio. Dauguma žmonių gali valandų valandas šnekėti apie kitus žmones ir mėgautis apkalbų poveikiu, panašiu į kasdienį išgėrinėjimą. Ar nekeista, kad žmonės gali kuo lengviausiai, pavydžiai ir kritiškai aptarinėti kitų trūkumus, bet visiškai nepakenčia tokių užuominų apie save pačius?“ 

3.     „Permainas dažnai sutinkame su baime. Ko nors atsisakydami galvojame: „O jei nutiks taip, kad liksiu be nieko?“ Atsižadėti įprastų dalykų dėl nežinomybės reikia drąsos. Taip pat nelengva pažįstamą skausmą iškeisti į nežinomą, neaiškią laimę. Protas yra lyg arklys, metų metus traukęs prikrautą vežimą. Arklys, įpratęs prie savo kasdienio kelio, negali patikėti, kad naujas kelias bus lengvesnis. Protas nelengvai atsisako savo senų įpročių, net žinodamas, kad jie atneša vien liūdesį.“ 

4.      „Niekada nesigraužkite dėl savo trūkumų. Geriau prisiminkite, ką gero esate padarę ir gėrį, kuris yra pasaulyje. Įtikinkite save, kad esate iš prigimties tobulas. Taip prisiminsite savo amžiną Dievo vaiko prigimtį. Yra viena gyvenimo taisyklė, kurios laikydamiesi galite visada išsaugoti vidinę ramybę, harmoniją ir laimę. Tiesiog sau sakykite: „Kas ateis savaime, teateina.“

5.     „Galite palikti pasaulį ir išeiti medituoti į mišką, bet jūsų žemiškieji troškimai gali nusekti paskui jus į mišką. Atsidavimas pasauliui, o ne noras jį pažaboti sau, o dar geriau – mėgavimasis pasauliu iš tyro Dievo džiaugsmo suteikia amžinąją laimę.“ 

6.     „Turite prisiminti, kad esate pasaulinės šeimos dalis ir negalite be jos egzistuoti. Kai galvojate apie savo poreikius, prisiminkite kitus žmones. Klaidinga galvoti vien apie save, nepaisyti kitų. Tautą sudaro mažos bendruomenės, o jas – žmonės. Net jei turite priešą, privalote atminti, kad jis jūsų kaimynas. Kiekvienas yra mūsiškis, nes Dievas yra mūsų Tėvas, ir visi mes esame Jo vaikai.“ 

7.     „Praktikuokite meilę tiems, kurie jūsų nemyli. Rūpinkitės tais, kuriems jūs nerūpite. Būkite dosnūs tiems, kurie dosnūs tik sau. Jei savo priešą užliesite neapykanta, nė vienas iš jūsų nesugebės suvokti įgimto savo sielos grožio.“

8.     „Jei jūsų nusižeminimas ar atsiprašymas paskatins atsiskleisti gerąsias priešo savybes, nedvejodamas atsiprašykite. Žmogus, kuris sugeba tai padaryti, akivaizdžiai pažengs dvasiniame kelyje, nes nuoširdžiai atsiprašyti geba tik tvirta asmenybė.“

9.     „Kuo mažesnėje santarvėje žmogus gyvena su vidine tiesa, tuo labiau kenčia, o kuo didesnėje santarvėje su ta tiesa gyvena, tuo daugiau laimės patiria. Tuomet niekas negali jo paveikti, net jeigu jo kūnas sekinamas ligos ar žmonės šaiposi ir jį persekioja. Per visas gyvenimo klajones jis amžinai išlieka palaimoje, centruotas vidinėje Esatyje.“ 

10.  „Net nenušvitę žmonės kuria savo likimą daug daugiau, negu įsivaizduoja, pagal tai, kaip jie panaudoja savo valios jėgą, nes joks veiksmas niekada nėra atskiras įvykis – jis visada sukelia visatos reakciją, kuri tiksliai atitinka už veiksmo slypinčios energijos tipą ir jėgą.“

Mata Amritanandamayi – Amma

Visoje planetoje ši moteris garsėja kaip „apkabinančioji šventoji“ – per savo gyvenimą ji jau yra apkabinusi milijonus žmonių ir šis skaičius kasdien toliau didėja. 71-ų sulaukusi charizmatiškoji hinduistų dvasinė mokytoja, kurią milijonai pasekėjų bei gerbėjų vadina Amma („Motina“) jau daugelį metų keliauja po pasaulį savo apkabinimais laimindama žmones bei skleisdama besąlygiškos meilės idėją. Ammos apkabinimai iš tiesų keičia gyvenimus – nuolat skaidria šypsena besišypsanti dvasinė mokytoja sako palaikanti nenutrūkstamą ryšį su amžinos energijos šaltiniu, todėl jos niekada nekamuoja nuovargis ar bloga nuotaika, o apkabinimai visiems skleidžia tokią pat vienodai stiprią meilės energiją. Pasak dvasinės lyderės padėjėjų, kartais ji nenuilsdama glėbesčiuoja ir laimina žmones ne iki 20 valandų per dieną. Ji pati patikina, nesiekianti jokių apkabinimo rekordų – tik vykdo tai, kas skirta. 

Nors Mata Amritanandamayi dažnai įvardijama kaip hinduizmo atstovė, sako, jog nesijaučia priklausanti vienai religijai. „Aš tiesiog tarnauju Dievui“ – kukliai tarsteli. Jos manymu, apskritai neegzistuoja tokios religijos ar universalaus dvasinio kelio, kurį būtų galima taikyti visiems. „Kaip gydytojas dviem ta pačia sergantiems, bet skirtingos būklės žmonėms gali išrašyti skirtingų vaistų, taip ir dvasinis mokytojas skirtingiems žmonėms, siekiantiems to paties tikslo, gali rekomenduoti visiškai kitokias praktikas. Kiekvienas turime keliauti savo keliu ir vykdyti savą pašaukimą. Niekas mums negali nurodyti, kur turime eiti – tai galime tik mes patys“, – įsitikinusi Amma.

Citatos 

1.     „Niekada neatstumkite ištiestos pagalbos rankos. Neturėtume versti kažką kentėti tol, kol pagelbėti mums bus patogu. Galimybė padėti kitiems egzistuoja tik čia ir dabar.“

2.     „Tam, kuris nuoširdžiai myli ir atjaučia, nereikia ieškoti Dievo didingose šventyklose. Mylinti, atjauti širdis yra pati mėgstamiausia ir tikriausia Dievo „šventovė“.

3.     „Ar Saulei reikia žvakės šviesos?.. Lygiai taip pat Dievui nieko nereikia iš mūsų.“ 

4.     „Tarp Kūrėjo ir mūsų yra tiek pat skirtumų, kaip tarp vandenyno ir jo bangų.“ 

5.     „Iš tikrųjų žmonės bijo ne pačios mirties. Jie bijo, kad praras tai, ką turi. Kai suvoki, kad neturi ko prarasti, mirtis tampa nebebaisi.“

6.     „Žmogus ypatingas tuo, kad yra apdovanotas valia valdyti savo norus ir aistras. Jei jis neišmoksta kontroliuoti šių įgeidžių, netrukus įgeidžiai ima kontroliuoti jį. Šiandien pasaulyje gausybė tokių aistrų ir norų užvaldytų žmonių, dėl to tiek daug aplink ir skausmo, smurto, karų...“

7.     „Išsaugokite savyje vaiką. Vaikas niekada nepavargsta klausydamasis paukštelių čiulbesio, niekada nepajunta nuobodulio žiūrėdamas į gėles.“

8.     „Viskas gamtoje turi vienintelį tikslą – teikti pilnatvę. Gamta nedaro klaidų.“ 

9.     „Nustokite identifikuoti save su jūsų proto sukurtu pasauliu. Atidžiai apsidairykite aplinkui tarsi viską matytumėte pirmą kartą, ir prieš jūsų akis atsivers pasaulis, kurio dar nesate regėję.“

10.  „Tiems, kurie sielvartauja, kad yra vieniši ir niekam nereikalingi, galėčiau duoti tokį patarimą: tai, ko tikitės sulaukti iš kitų (dėmesio, meilės, atjautos ir pan.), patys pradėkite dalinti kitiems, ir jums sugrįš su kaupu.“

Vydūnas  

Gerokai laiką išmintimi lenkęs tautos šviesuolis ir ajurvedos pradininkas Vydūnas savo pavyzdžiu mokė gyventi „saikiai“, suvokti savo tikrąją prigimtį, vengti lepumo, puoselėti kūną, dvasią ir sielą. 

Vydūnas mėgdavo kartoti, kad būtent giedrasis žmoniškumas, galvojimas savo galva, vidinis augimas ir yra tikriausias sveikatos bei apskritai žmoniško gyvenimo pagrindas, o sveikata yra ne kas kita, kaip visos asmenybės darna, netrukdomas veikimas gyvojo pavidalo esmės, nestabdomas kūrimo vyksmas. Visą savo sveikatos mokymą Vydūnas grindė ne tik amžių išmintimi, asmenine patirtimi gydantis ligas, bet ir pažangiausiu mokslu, to meto šviesuolių mokymais. 

„Mano žiniomis, sėkmingiausiai mokslo prietarus mitimo srityje aiškino amerikiečiai prof. Chittendenas, Horaceʼas Fletcheris, Alfredas W. McCannas, anglas dr. A. Haigas, danas dr. Hindheldeʼas, švedas Ragnas Bergas, šveicaras dr. R. von Borosini ir t. t. Iš lengvo esu visą knygyną tokių žmonių raštų susikrovęs ir galiu pasakyti, kad, apskritai imant, tiktai mažesnioji žmonių dalis yra protinga, o visai maža išmintinga“, – kadaise kalbėjo ilgaamžis šviesuolis. Nedaug kas žino, kad žymusis filosofas, rašytojas, publicistas nuo mažumės buvo silpnos sveikatos ir net gydytojų nurašytas kaip beviltiškas ligonis, tačiau jis nepaliovė ieškoti žinių, kaip ją stiprinti. Atrasti ajurvedos mokslai padėjo išsigydyti netgi tuberkuliozę, o vietoje žadėto trumpo gyvenimo anapilin Vydūnas iškeliavo eidamas 85-uosius metus. 

Citatos

1.     „Slopinti kūrybiškumo nevalia, nes nustosi protauti. Kalki žmogui į galvą kokią kito nuomonę ir jis bus nesveiko protavimo žmogus. Labai aukštai iškilusiems (pažengusiems) žmonėms niekas negali kenkti. Jų kuriamoji galia taip gerai stiprina kūną, kad netrukus jis išmetąs kas jam žalinga.“

2.     „Norėdamas sveikas būti, žmogus būtinai turi gyventi protingai ir išmintingai. Išmintingas yra, kurs gyvena žmoniškai. Tada jis visą savo gyvenimą tvarko iš esmės, iš dvasios ir sielos. O tai yra vyriausios sveikatos pagrindas. Sveika siela net nesveikame kūne gali padaryti stebuklus, nes siela įveikia negalias. Sveikata visuomet saistosi su šviesa, su kvapu, su tyru oru ir su švarumu, niekuomet – su  tamsa, su dvokimu ir purvu.“

3.     „Nereikia aklai tikėti, kas parašyta. Žmogui reikia būti savikritiškam, naudotis ir savo protu bei išmintimis. Tai vadinama kūrybiškumu. Kūrybiški žmonės yra tie, kurie veikia iš savo esmės. Reikia išmokti nuolatos gyventi dvasios, o ne materijos šalyje.“

4.     „Tik savąją esmę skleisdamas, save patį, savąjį žmoniškumą apreikšdamas žmogus tampa išmintingas ir taurus, darnus ir sveikas, jaunatviškas ir žavus, veiklus ir kūrybingas, talentingas ir genialus. Iš minčių srities kultūros žmogus paprastai savo gyvenimą nustato ir savo aplinką taiso. Tasai, kuris geriau ir tvirčiau protauja, gyvens sveikesnis, ligų ne taip lengvai slegiamas, kaip prastas, menkos kultūros žmogus. Užtenkamai išminties turėdamas, kiekvienas gali gyventi sveikai.“

5.     „Žmogus niekada negali būti atskirtas nuo visur esančio Dievo. Vadinasi, jis niekada negali pasidaryti bedievis, jis tik dar neturi pajautimo, jog gyvena ir esti Dievuje arba jį vėl prarado. Kai šis pajautimas gyvas, tada žmogus yra pasiekęs pilnatvę, tada jis tobulas.“

6.     „Dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui nebelieka vietos. Mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe. Bet tik ta tauta teišlieka, kada yra joje dvasinės ir doros gyvybės. Jeigu tai auginama ir tvirtinama.“ 

7.     „Nėra likimo, kurs už arba šalia žmogaus stovėtų. Pačiame žmoguje randasi kaip jo gyvybės, taip ir jo gyvenimo, ir jo likimo priežastys. Aukštesnis žmogus spindi. Jis yra sąžiningas, teisus, kantrus, rimtas, malonus, geros nuotaikos, ką sako, tą ir mano, ką pažada, ištęsi. Jo esmė daugiau teikianti, negu imanti.“ 

8.     „Paprastai žmonės tiki, jie esą tai, kas vykina kokį nors darbą, o todėl vienas vadinasi mokytoju, kits rašytoju, trečias gydytoju, ketvirtas kurpiu ir t. t. O taip vadindamiesi, niekas neatsimena savo asmenybės. Toji visai kita kas yra negu žmogaus darbas. Į ją tikrai pažvelgdami, numanome, kad ji yra slėpinys. O žmogui priderėtų šitą slėpinį ištirti.“  

9.     „Į visus patyrimus reikia žiūrėti kaip į atplaukiančias bangas, kurios, vienok, mūsų, uolos, nepajudina. Vis dėlto turime būti ne kieti kaip akmuo, bet jautrūs kaip mimosa. Tai yra tikroji kantra, kai nesupyksti ir nebenuliūsti.“ 

10.  „Reikia viduje kauptis išmokti, kad nebūti priklausomam nuo to, kas pragaištą. Šis pasistengimas nuveda į ypatingą būseną – visas pasaulis jo tada menkėja, nebėra toks, koks buvo, netenka savo vertybių ir santykis tarp žmogaus ir pasaulio pakinta – pasaulis atrodo per menkas, kad žmogui galėtų ką teikti. Už tai žmogus jaučia, kad jis pasauliui gali teikti, ko jis be galo reikalingas, būtent gyvo žmogiškumo.“ 

Mahatma Gandhi

Indijos tautinio išsivadavimo dvasinis lyderis, kurio taikaus pasipriešinimo metodai išpopuliarėjo visame pasaulyje, įkvėpė ne vieną nepriklausomybės judėjimą. Sakoma, kad savo gyvenimu ir darbais jis įkvėpė nesmurtines pasaulinio masto revoliucijas prieš kolonializmą, rasizmą ir prievartą. Galima sakyti, kad šviesuolis buvo nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkas.

Ramią prigimtį paveldėjęs iš dievobaimingos mamos, jis visą gyvenimą skyrė suvokti būties esmę. Daugeliui puikiai žinomos šviesuolio frazės („be mano sutikimo niekas negali man pakenkti“, „rask tikslą – atsiras ir galimybių“, „jei nori, kad pasaulis pasikeistų – pats tapk pokyčiu“) tarsi odė dvasingumui.

Baigęs teisės studijas Londone ir gavęs advokato diplomą M. Gandhi grįžo į Indiją. Čia susidūręs su rasine indų imigrantų diskriminacija pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises ir tapo žinomu publicistu, mokytoju ir politiku. Remdamasis hinduistų šventuoju raštu „Bhagavadgyta“, jis siekė visiškai švaraus religinio gyvenimo, pagal kurį reikėjo atsisakyti materialinių gėrybių, griežtai vykdyti pareigas, pasipriešinti blogiui nenaudojant jėgos. M. Gandhi teigė, kad harmonija tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio neįmanoma be trijų dorybių: tiesos, taikumo ir susivaldymo. Būtent šios trys dorybės tapo jo mokymo pagrindu. „Tik tas iš tiesų lenkiasi Dievui, kuriam yra svetimas pavydas, kas dosnus visiems ir neturi ego, kas lengvai pakelia karštį ir šaltį, džiaugsmą ir gėlą, kas visada atleidžia ir visada pasitenkinęs, kieno ketinimai geri, o protas ir siela atiduoti Dievui. Tas, kuris didžiausios audros metu regi saulę. Tai tas, kuris be baimės sutinka sunkumus ir mirtį, tas, kuris susitvardęs ir ramus eina mūšio lauku arba susitaiko su bausme, ir kieno Dvasia tokia džiaugsminga, kad griaudint perkūnui jis ramiai užmiega.“ 

Citatos

1.     „Gyvenkite taip, tarsi rytoj tektų numirti. Mokykitės taip, tarsi ruoštumėtės gyventi amžinai.“

2.     „Tavo įsitikinimai tampa mintimis; tavo mintys tampa žodžiais; tavo žodžiai tampa veiksmais; tavo veiksmai tampa įpročiais; tapo įpročiai tampa vertybėmis; tapo vertybės tampa tavo likimu.“

3.     „Iš pradžių jie jūsų nepastebės, paskui iš jūsų juoksis, paskui su jumis kovos – ir tada jūs laimėsite.“

4.     „Principas akis už akį pavers pasaulį aklą. Pasaulis gana didelis, kad patenkintų kiekvieno žmogaus poreikius, bet per daug mažas, kad patenkintų žmogiškąjį godumą.“

5.     „Silpnas niekada neatleidžia. Atleisti – stipriojo savybė. Geriausias būdas atrasti save – paaukoti save tarnystei kitiems. “  

6.     „Ką bepadarytum šiame gyvenime, tai atrodys nereikšmingas mažmožis. Bet labai svarbu, kad tai padarytum.“

7.     „Apie tautos didybę ir jos moralinį progresą galime spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvūnais.“  

8.     „Vienintelis būdas gyventi – tai leisti gyventi kitiems. Aš tikiu, kad žmonės geri. Aš pats ne be nuodėmės, ir todėl nemanau, kad galiu koncentruotis į kitų klaidas. Ne itin protinga būti įsitikinusiam savo išmintingumu. Būtina atsiminti, kad ir stipriausias gali pasirodyti silpnas, o gudriausias suklysti.“

9.     „Žmogus – tai savo minčių produktas. Apie ką jis galvoja, tuo ir tampa. „Ne“, pasakytas su giliu įsitikinimu, yra geriau, nei „taip“, pasakytas tik todėl, kad kažką pradžiugintume, ar, dar blogiau, kad išvengtume problemų.“

10.  „Jėga – tai baimės nebuvimas, o ne raumenų skaičius mūsų kūne.“