Dalai Lama yra pasakęs: „Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos tuo labiau beprasmiška.“ Šiais visuotinio streso laikais susitvarkyti su neigiamomis emocijomis – rimta užduotis.
Karas, finansai, kasdieniai reikalai, rūpestis dėl mažylių ir senstančių tėvų sveikatos, įstoję vaikai į universitetus, ką pasakysiu komandai per vadovų susitikimą, kaip atrodysiu giminės puotoje sekmadienį, vėl nespėjau pasportuoti – galvose nuolatos verdanti nerimo košė lipa per kraštus. Fizinę ir psichinę sveikatą žalojantis stresas yra kasdienis šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovas, sukeliantis apie 90 proc. negalavimų ir ligų. Be jau puikiai žinomų didžiausių streso sukėlėjų (skyrybų, mirčių, darbo netekimo, sveikatos problemų), globaliame pasaulyje prisideda ir tokie, apie kuriuos nepagalvojame ir kurių seniau nebuvo. Tai gali būti informacinis stresas, Mėnulio fazių kaita, laiko juostos pokyčiai, dietos, sociumo baimė, fobija susimauti, nemėgstamas darbas, negalėjimas patenkinti savo poreikių, finansai, toksiška aplinka sintetiniuose stikliniuose biuruose ir kt. Akivaizdu, kad spartos, konkurencijos ir beprotiško vartojimo amžiuje, kai turime viskam užsidirbti ir būti šaunuoliais superherojais, įtampų išvengti sunku, todėl pravartu išmokti ją kontroliuoti, keisti savo įsitikinimus bei reakcijas į stresinius įvykius.
Rytų medicina teigia, kad sveikata prasideda galvoje. Kokį veiksmo filmą susikuriame patekę į sudėtingas situacijas, priklauso tik nuo mūsų. Išvada? Kad ir kokie svarbūs būtų išorės faktoriai, visgi didžiausias streso „maitintojas“ yra mūsų mintys. Nerimą keliančios jos vargina net tada, kai nėra pagrindo nerimauti. Mokslininkai suskaičiavo, kad vidutiniškai mus aplanko nuo 12 000 iki 30 000 minčių per parą, iš kurių 80 proc. yra negatyvios, o 95 proc. atkeliavusios iš praėjusios dienos – ar tikrai norime šį bagažą su savimi tampyti nuolatos?
Daugiau skaitykite Priede: “Streso detoksas”
