Tik įvažiavus į kiemą iškart pasitinka šeimininkės Simona ir Kristina, vilkinčios lininiais, savo pačių kurtais drabužiais, kurių kolekciją netrukus žada pristatyti. Netoliese stovi šeimininkų elektromobiliai. Šalia smagiai striksi mažoji pagalbininkė dukrytė Jūra, ką tik išsiilsėjusi pas močiutę, kurią autoritetingai vadina Vilku. Tvirtai žingsniuodamastolumoje taką link centrinio kupolo matuoja Jūros tėtis Kęstas, ateina ir senelis – visi susėdę už erdvaus stalo, ant kurio jau kvepia naminiai, kaip geriausiame mišeline, pateikti pusrytėliai, mėgaujamės lėtais pokalbiais ir poilsiu – būtent tokią žinutę savo išskirtine veikla „VasaRojaus“ kūrėjai ir nori perduoti poilsiautojams. Leiskime laiką lėtai, kokybiškai. Tokie ir žmonės, kūrę šią stebuklingą gamtos erdvę, – ramūs, dėmesingi, kiekviename žingsnyje besirenkantys kokybę. Tokia ir pati poilsiavietė.
Nuo ko viskas prasidėjo
Netoli Birštono esančiame Jundeliškių kaime augusios Simona ir Kristina, kaip ir visi kaimo vaikai, svajojo apie didmiestį – studijuoti išvyko į Vilnių. Po mokslų Kristina liko gyventi ir dirbti sostinėje, o šilumą ir jūrą mėgstanti Simona po studijų vasarai išskrido padirbėti į Kiprą, kur gyveno penkerius metus. Ne veltui – jau ten būdama kurpė mintį sukurti amžinosios vasaros rojaus kampelį Lietuvoje. Toks jis šiandien ir yra – nesibaigiančia vasara ir žemuogių arbata visais metų laikais kvepiantis „VasaRojus“ – vienas pirmųjų glampingų šalyje.
Dar gyvendama Kipre, Simona apsilankė pas draugus jurtoje ir išsyk liko sužavėta apvalaus pastato konstrukcijos, akustikos ir neapsakomo palaimos jausmo. Tokia turi stovėti ir Lietuvoje – mintis apie išskirtinę poilsiavietę nedavė ramybės. Tiesa, Simona tuo metu net neįsivaizdavo, kaip ta svajonė atrodys realybėje. Žinojo viena – su sese turi edukuoti žmones apie ramų poilsį gamtoje. Tačiau tuo metu ramus poilsis kaime buvo visiškai nepopuliarus, dominavo kaimo turizmo sodybos, priimančios dideles kompanijas, tad bet kas, išgirdęs mintį, sakydavo: „Nesąmonė, niekas į jurtą kaime tikrai nevažiuos.“ Vis dėlto grįžusi į Lietuvą Simona užsispyrė įgyvendinti svajonę: nepaisė nieko, tad idėja pamažėle pildėsi. Kaip sako rašytojas P. Coelho, gyvenimui prasmę suteikia noras įgyvendinti savo svajones. Padedant sesei ir vyrui prasidėjo nelengvas statybų etapas, bet galiausiai jurtoje buvo galima priimti pirmuosius svečius. Tai įvyko 2019 metų gruodį. Svečių netrūko nei jurtoje, nei vėliau pastatytuose kupoluose. Sesės neprašovė – poilsio tendencijos pamažėle pradėjo keistis.
Kas tie glampingai?
VLKK leistiną vartoti žodį glámpingas (angl. glamping) įvardija kaip stovyklavimo gamtoje būdą su visais patogumais. Pavadinimas kilęs sujungus du angliškus žodžius „glamour“ ir „camping“ (lietuviškai: „kerintis–žavingas“ ir „stovyklavimas“). Nuo kempingo, kuris yra paprastesnis, daugiau buities administravimo reikalaujantis ir gerokai kuklesnis laisvalaikio leidimo būdas glampingas skiriasi komfortu. Tai patogaus miestų gyvenimo tęsinys gamtoje be jokių rūpesčių, būtinai išskirtinėse erdvėse. Juolab kad kasdienis stresas siekiant išskirtinumo, sėkmės, tobulumo darbuose ir santykiuose suryja visas jėgas. Tuomet tiesiog norisi ramiai ir komfortiškai leisti laiką, bet nesukti galvos dėl nieko. Todėl glampingai, siūlantys privatumą, neįprastas nakvynės vietas ar patirtis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tapo visų trokštama egzotika su vaizdais ir potyriais iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos. Galimybė dirbti nuotoliniu būdu leidžia pabėgti iš miesto ir būti arčiau gamtos – ramioje, preciziškai sutvarkytoje aplinkoje. Tai iškart atrodė geriau nei nuobodūs viešbučiai su pasiūlymais „viskas įskaičiuota“ ir gyvenimu tarp daug žmonių. Pasirinkta nakvynės vieta bus atoki, skirta tik jums, be triukšmo ir įkaušusių kaimynų, dainuojančių iki ryto. Ypač akcentuojama tai, kad čia nuostabi gamta susitinka su šiuolaikine prabanga. Tai autentiška patirtis: įsiliesite į įtraukiančią kultūrinę aplinką, pajusite gilesnį ryšį su gamta, o to nesuteikia paviršutiniškas turistavimas.
Tvarumo principai
Glampingų filosofija – ne tik pailsinti žmogaus protą ir kūną, bet ir kuo mažiau pakenkti aplinkai. Be to, kad veikla dažnai vykdoma pagal žaliuosius standartus, tai ir galimybė šviesti šeimas, pasiūlyti papildomų veiklų, skatinti judėti, pažinti gamtos reiškinius, regiono florą ir fauną, būti su gyvąja gamta, mokytis ją suprasti ir pažinti per potyrius. Pagrindinė žinutė – norint būti žaliam, nebūtina atsisakyti prabangos, bet svarbu gerbti gamtą. Be to, tokiose vietose siūlomas vietinių užaugintas maistas, vadovaujantis filosofija „nuo dirvos iki stalo“. Šis pasirinkimas leidžia sumažinti energetines sąnaudas ir CO2 indeksą. Įrengiant ir administruojant glampingus palaikomos mažos tvarios bendruomenės, sukuriama darbo vietų sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Be to, glampingų taisyklės primena, kad būtina gerbti gamtą: naudoti perdirbamus maišelius ir plastiką, viską rūšiuoti, atsisakyti chemikalų ir pan.
Būtent tokias idėjas palaiko „VasaRojaus“ įkūrėjai. „VasaRojuje“ viską kuriame pačios arba prašome vietinių pagalbos. Jaučiame, kad tai, ką darome, yra prasminga, didžiuojamės savo vertybėmis – meile ir pagarba gamtai. Kaimelyje ir nameliuose kiekviena detalė apgalvota taip, kad svečiai pajustų tikrą poilsį. Tarsi vėl galėtų grįžti į vaikystę. Natūralumas, estetika, tvarka – dar vienas mūsų išskirtinumas. Medis, linas, mamos arbata iš šviežių žolelių, kaimyno išsuktas medus, spaustas sūris... Nuo miesto bei pramonės siekiame atitrūkti ir savo gamintu maistu, dalį ingredientų užaugina mama. Iš kur toks sąmoningumas? Tai vertybės, kurias perėmėme iš mamos. Vaikystėje šėliones kieme nutraukdavo jos žodžiai, kad reikia susitvarkyti namus, nes atvažiuoja svečių. Iki šiol atmintyje išlikęs vaizdas, kaip mama ruošiasi priimti svečius. Norime tęsti gerąsias tradicijas, diegiame jas ir mažajai mano dukrytei Jūrai“, – pasakojo Simona.
Tai įdomu
Spėjama, kad glampingai iš tiesų – jokia naujiena. Jų atsiradimo idėja pakuždėta žmonių poreikių prieš šimtmečius. Seniau, nesant patogių susisiekimo priemonių, daug keliauti karietomis ar arkliais turėdavusiems karaliams ir šalių valdovams pakeliui reikėdavo kažkur apsistoti. Žinoma, kad pripratusiems prie rūmų pūkų ir kitų patogumų, nakvoti bet kur nesinorėdavę – prašmatnių namų aplinka tiesiog būdavo sukuriama pirmiau atvykusių tarnų. Šie ir pasirūpindavę komfortu šeimininkams. Vėliau, tautoms maišantis ir vis daugiau keliaujant, europiečiai ir amerikiečiai, vykstantys į Afriką gastrolių ar safario, apsistodavo būtent glampingo stiliaus palapinėse, apsaugotose nuo maliariją nešiojančių uodų, žvėrių, kaitros ir liūčių. Patogiose, saugiose, su aptarnaujančiu personalu ir gydytojais. Dar vėliau atsirado nameliai ant ratų. Kas šios idėjos autorius, nesutariama – titulus linkę dalytis ir klajokliai cirko artistai, ir čigonai, raižę pasaulį vežimais dėl patogumo juose miegoti. 1914 m. „General Motors“ sukūrė automobilį, ant kurio išskleidžiama palapinė akimirksniu paversdavo jį tinkamą miegoti. Visgi labiausiai išpopuliarėjo XX amžiaus pirmoje pusėje W. M. Byamo sukurti apvalių formų metalo spalvos gražuoliai kemperiai „Airstream INC“. Ištobulintuose iki fantastiško patogumo ir prašmatnumo šiandien juose galima gyventi kaip prabangiausiuose glampinguose – naktis atsieina įspūdingą sumą. Dėl tokio išskirtinumo glampingai buriasi į solidžias, reitinguojamas organizacijas, kurios garantuoja, kad klientas gaus garantiją išskirtiniam poilsiui, kaip pavyzdžiui, „Michelin“ žvaigždutes turinčiuose restoranuose garantuojama, kad maistas bus pagamintas geriausių virtuvės meistrų.
Panaršius po pasaulinės glampingų asociacijos puslapius ir „Booking“ platformą, akys raibsta nuo galimybių poilsiauti išskirtinai. Pavyzdžiui, stovyklavietės „Peru Eco Camp“ palapinėse naudojama tik saulės energija, atsinaujinantys natūralūs vandens šaltiniai, o pažinimo poreikį padeda patenkinti atsakingai suorganizuotos ekskursijos į Maču Pikču su vietiniu gidu, galinčiu apie gamtą papasakoti daugiau, nei paskaitysite bet kokioje enciklopedijoje. Kita glampingo vieta – Meksikos džiunglėse įsikūrusi „Akumal Natura“. Stovyklavietė įsipareigojusi rūpintis vietine flora ir fauna, saugoti ją, neardyti vietovės kraštovaizdžio netinkamais pastatais. Kviečiama apsistoti bungaluose šiaudiniais stogais ir medžiaginėmis sienomis. Edukuojant lankytoją siūloma susipažinti, kaip gelbstimos nykstančios daugiau nei 22 augalų ir gyvūnų rūšys ir kiek prie to prisideda turistas, palaikydamas tokį poilsio būdą. Nikaragvoje įkurtas glampingas „TreeCasa Resort“. Siekiama palaikyti vietines bendruomenes, kurios stovyklavietei tiekia maistą, veda jogos praktikas. Čia viskas apgalvota: nuo tvarumo iki prabangos detalių. Nenuostabu, kad savaitė karališkame kambaryje kainuoja 1900 eurų – toks poilsis irgi turi savo kainą. Jaunavedžiai medaus mėnesiui gali rinktis glampingą „Kurta“, kuriame laukia skoningos, romantiškos palapinės: apšviestos švelniomis švieselėmis, papuoštos vėliavėlėmis ir gėlėmis. Viduje – prašmatnios lovos, sūkurinė vonia, gėrimai, vaisių piramidės. O vakare – išskirtinis pasiūlymas stebėti žvaigždes jaukiai įsitaisius prie laužo. Gal pavyks išvysti krentančią žvaigždę ir padovanoti ją gyvenimo draugui?
https://www.facebook.com/VasaRojusMagiskasPoilsisGamtoje
