Jei alergija nustatyta vienam iš tėvų, tikimybė, kad ją paveldės vaikas, siekia apie 30 procentų. Jei alergijomis serga abu tėvai, rizika išauga net iki 60 procentų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais stebimas alerginių susirgimų gausėjimas rodo, kad vien tik genų kaltinti tikrai negalima.
Didelę reikšmę turi gyvenimo būdo veiksniai. Nuo jų priklauso, kaip stipriai alergija pasireikš, kokios bus gydytojo rekomendacijos ir kokia gydymo taktika bus pasirinkta.
Kodėl kalbėdami apie alergijas dažniausiai gydome simptomus, o ne ieškome priežasties?
Sakyčiau, kad nėra visai taip. Svarbiausias gydytojo tikslas – išsiaiškinti alergijos priežastį ir tik tuomet skirti gydymą. Tačiau neretai pacientai, išvarginti alergijos simptomų, pradeda gydytis savarankiškai. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas tik simptominis gydymas.
Ar alergija – silpnas imunitetas, ar per daug aktyvus ir netinkamai sureguliuotas organizmo atsakas?
Tam tikra prasme galime kalbėti ir apie viena, ir apie kita. Kalbant apie imunitetą, labai svarbu paminėti žarnyną ir jo mikrobiotą.
Žmogaus mikrobiota – tai mūsų organizme ir ant kūno paviršiaus gyvenantys mikroorganizmai. Jų kokybinė ir kiekybinė pusiausvyra palaiko daugybę metabolinių, biocheminių ir imunomoduliacinių procesų, kurie būtini sveikatai.
Nuo žarnyno mikrobiotos priklauso:
- virškinimo funkcija;
- vitaminų K ir B grupės vitaminų sintezė;
- geresnis vitamino D, geležies ir kalcio pasisavinimas;
- apsauga nuo toksinų ir patogeninių mikroorganizmų.
Imunomoduliacinis poveikis yra viena svarbiausių normalios mikrobiotos funkcijų.
Ar gali būti, kad dalį alergijų „pasigaminame“ patys – dėl pernelyg sterilios aplinkos, perdirbto maisto ar per mažo kontakto su gamta?
Sterili aplinka reikalinga operacinėse, tačiau kasdieniame gyvenime ji nėra natūrali. Per didelis sterilumas gali tapti vienu iš veiksnių, didinančių alerginių ligų riziką.
Taip pat svarbūs ir kiti gyvenimo būdo veiksniai – per mažas fizinis aktyvumas, retas buvimas gryname ore, gamtoje, bei dažnas perdirbto maisto vartojimas.
Kiek svarbi žarnyno mikrobiota – ar tai tik madinga tema, ar realus medicinos lūžis?
Medicinos mokslo pažanga rodo, kad žarnyno mikrobiota tikrai nėra trumpalaikė mada. Dėl šios srities tyrimų šiandien turime vis daugiau atsakymų klinikinėje praktikoje, aiškinantis įvairių ligų priežastis ir parenkant gydymą.
Ar yra įrodymų, kad žarnyno bakterijų įvairovė gali turėti įtakos alerginių ligų eigai?
Taip. Žarnyno bakterijų įvairovė ir jų tarpusavio pusiausvyra yra labai svarbi. Subalansuota mikrobiota:
- mažina žarnyno pralaidumą toksinams;
- mažina uždegimo riziką;
- didina jautrumą insulinui;
- palaiko sveiką virškinimo ir medžiagų apykaitos funkciją;
- gali turėti įtakos alerginių ligų eigai.
Kada probiotikai yra pagrįstas sprendimas?
Mano manymu, probiotikai dažniausiai yra labai geras sprendimas, tačiau jų vartojimas turi būti nuoseklus ir pakankamai ilgas.
Ypač po antibiotikų vartojimo rekomenduojama probiotikus vartoti ne trumpiau kaip aštuonias savaites, o kai kuriais atvejais – net tris ar šešis mėnesius.
Pavasarį, prasidėjus sezoninėms alergijoms ar paūmėjus atopiniam dermatitui, dažnai rekomenduojami ilgesni kursai.
Žinoma, labai svarbūs ir kiti veiksniai: pilnavertė mityba, kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas bei streso kontrolė.
Ar visi probiotikai vienodi?
Tikrai ne. Šiuolaikiniai mikrobiotos tyrimai rodo, kad didžiausią naudą organizmui gali suteikti produktai, kuriuose derinami trys svarbūs komponentai: probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai.
Probiotikai – tai gyvosios bakterijos.
Prebiotikai – augalinės kilmės skaidulinės medžiagos, kurios yra maistas gerosioms bakterijoms.
Postbiotikai – tai bakterijų metabolizmo metu susidarančios biologiškai aktyvios medžiagos.
Vienas iš išskirtinių tokių produktų bruožų – ilgas natūralios fermentacijos procesas. Specialaus fermentacijos metodo metu augalai, daržovės, vaisiai, uogos, grybai ir jūrų dumbliai fermentuojami keletą metų natūraliomis sąlygomis. Tokiu būdu susidaro šimtai skirtingų bioaktyvių junginių.
Tarp jų – trumposios grandinės riebalų rūgštys: acetatas, propionatas ir butiratas. Jos:
- padeda atsinaujinti žarnyno ląstelėms;
- saugo nuo infekcijų;
- dalyvauja apetito ir lipidų apykaitos reguliavime;
- prisideda prie imuninės sistemos reguliavimo.
Svarbu ir tai, kad fermentacijos metu nenaudojamas terminis apdorojimas, todėl išsaugomos gyvos pieno rūgšties bakterijos ir vertingos augalinės kilmės maistinės medžiagos. Tokiuose produktuose paprastai nėra dirbtinių priedų, konservantų, dažiklių ar cheminių medžiagų.
Kodėl daliai vaikų alergijos „išaugamos“, o daliai jos išlieka?
Retais ir sunkesniais atvejais alergijos gali išlikti visą gyvenimą. Tačiau dažniausiai, laikantis gydytojų rekomendacijų ir rūpinantis vaiko gyvenimo būdu, alergijos su amžiumi silpnėja arba išnyksta.
Didelę reikšmę turi pilnavertė mityba, pakankamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, subalansuotas mokymosi ir poilsio režimas bei saugi psichoemocinė aplinka.
Jei alergija – signalas, ką organizmas bando mums pasakyti?
Pirmiausia svarbu ramiai ir kartu su gydytoju stengtis nustatyti alergijos priežastį. Dažnai tai paskatina peržiūrėti gyvenimo būdą ir daugiau dėmesio skirti sveikatai.
Kartais tai tampa savotišku gyvenimo projektu – sąmoningai rūpintis savo organizmu ir stengtis kuo kokybiškiau gyventi kiekvieną dieną.
https://ohhira.lt
https://www.facebook.com/japoniskiproduktai
